- ragožė
- 1 ×ragõžė sf. (2)
1. Š žr. ragažė 2: Paėmęs ragõžę, kad ėmė man pečius šiūruot Všk. Ot merga, tai merga! Skarelė kaip ragožė (nešvari, sustirusi) Kp. ^ Tai jau čia ir rūbas, paspūtęs kaip ragõžė Slk.
2. žr. ragažė 3: Patiesė tokią ragõžę Všk. Rankose [Saliamutė] laikė nedidelį žemėtą tumulą, įvyniotą į storą ragožę, ir stengėsi įgrūsti jį užantin, už drobinių marškinių J.Balt.
◊ į ragõžę labai (sudžiūti): Padžioviau ant pečiaus sušlapusius kailinius, ir sudžiūvo ant ragožę Ps.
Dictionary of the Lithuanian Language.